Gražūs žodžiai tėvams
...Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu, mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse.... Kad ir kur Jūs bebūtumėt, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laikimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų..... O dabar leiskt mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui. Lai Jūsų akių žiburėliai tebus kelrode žvaigžde mūsų gyvenimo kely...
Ačiū tėveliai, už jaunystę mūsų,
Už polėkį, laimingąsias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš jūsų,
Už viską viską iš širdies dėkojame mes.
Tėvų namai - brangiausias lizdas,
Švenčiausia Žemėje vieta.
Tegul likimo nuožmūs vėjai
Čia neužklysta niekada.
Plaukuose jau sužvilgo sidabras, bet tai nieko-gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu Tau dėkoti:
ir už meilę, kurią man davei,
ir už tai, kad išmokei šypsotis,
ir už tai, kad begriūnant laikei.
Tiktai vieno, Tėveli, manęs neišmokei-kaip dėkoti nežinome Tau.
Mieli tėveliai, šiandien Jūs braukiate ašarą...kaip ir tada, kai mes žengėme pirmą žingsnį. Bet šiandien pirmą žingsnį žengiame mes kartu ir jau į mūsų bendrą gyvenimą. Todėl norime Jums padėkoti už laimingą vaikystę, už meilę, kurią gavom iš Jūsų, už viską viską - iš širdies.
Priimkite pagarbą, priimkite švelnų žodį
Priimkite rugpjūčio tylą laukuose,
Kaip gera šiandien mums
Visiems žinoti, kad graži šventė
Ir nerimas Jūsų širdyse.
Jums už užauginimą -
Artojo triūsas ir poeto eilės,
Žvaigždžių mirgėjimas
Bendro gyvenimo keliuos,
Ar būtų tiek giedros be jūsų meilės
tėvystės ir motinystės pareigos šventos?
Tegul tėveliams mylimiesiems
Bus šilta ir jauku namuos,
Tegul dar šimtą laimės metų
Raiba gegulė iškukuos.
Lik sveika, brangioji mama,
Sapnuoki vien gerus sapnus,
O man kelionės vėjai šnara,
Neverk - sugrįšiu į namus.
Kokia žavi, kokia jaunystė,
O tu pasauly tik viena,
Ir kaip galėčiau nesugrįžti,
Sugrįšiu, tik jau ne viena.
Palaimink, mama, tėti mus,
Akimirkai paliekame namus.
Už viską leiskit nusilenkt,
Už viską prašome atleist.
Brangūs , Tėveliai, Jūs nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų - upė be vandens,
Tad būkit laimingi, dar pašventins
Dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų
Tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.
Šiandien norim ačiū Jums ištarti,
Laime ir Džiaugsmu pasidalint.
Ir su pagarba žemai Jums nusilenkę,
Norim prisiglausti prie Jūsų rankų.
Iš Jūsų išmokome kantrybės.
Iš Jūsų išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,
Meilės darbui, duonai pagarbos.
Sakykit Tėveliai ,iš kur bėga meilės upės?
Iš Jūsų rankų ,lūpų, iš širdies?
Tik Jūs vieni paguodžiat mus suklupus,
Kada kiti pagiežos negailės.
Jūsų širdyse skaidriausieji šaltiniai
Mums gėrio, laimės ,džiaugsmo sklidini,
Į mūsų taurę pilate lyg vyną
Kai grįžtame sužvarbę iš toli.
Jūs delnai paglosto ir sušildo
Švelniai priglaudžia prie karštos širdies,
Išblaško nerimą, grąžina viltį,
Ir tiesia kelia musu ateities...