Vestuviniai sveikinimai
Kaip nuostabu surasti meilę,
Kai nesitiki visai.
Švelnumą ir beribę laimę
Pajausti dviese jau kitaip.
Tas subrandintas dviejų jausmas –
Likimo dovana.
Skraidykit sieloje lyg paukščiai
Ir būkit amžinai šalia!
Turime sutikti su tuo, kad Meilė įsipina į likimą. Jeigu likimas nesuskaldo Meilės, nugali žmogės. Kartais žmogaus gyvenimas būna per trumpas Meilei. O kartais priešingai: žmogaus meilė būna per trumpa Gyvenimui. Kiekvienam žmogui suteikta galimybė kažkiek gyventi ir kažkiek mylėti...
Tad ieškokite meilės uosto ir būkite labai laimingi!
Dvi širdys kaip viena lai plaka, Te nedreba audroj ir vėjy. Suraskite į laimę taką, - Drauge žygiuodami, Jaunieji !
Gyvenimas - drobė, kurioje paliekamos spalvos:šviesios ir tamsios
Gyvenimas - knyga, kurią rašome po raidę, po žodį, po eilutę...
Gyvenimas atsirado su saule,
Mokykitės jį išsaugoti, net pačiomis žvarbiausiomis dienomis, kad sukurtumėt nuostabią saulės sonatą gyvenimui...
Tebūna namai Jūsų jaukūs ir šviesūs,
Telydi Jus meilė, ramybė, taika,
Viens kito petys prie šalies visada -
Mokėkite būti kartu.
Jei būtų gyvenime kartais sunku -
Nebokit, praeina audra su ledais,
Vėl šypsosi saulė skaisčiais spinduliais.
Tik žodis kartus kartais lieka ilgam -
Neduokit ištrūkti Jūs žodžiui piktam.
Jei vienas suklysta, te draugo ranka
Surandajo ranką švelniai visada.
Gyvenime kliūtys visai nesvarbu,
Jei tik mokėsite būti kartu
Lai vestuvių dieną jus puošia
Žiedai nevystantys ir amžini.
Gyvenimas lai taurę ruošia,
Kurią išgėrę nepajustumėt, jog ji karti
Būkit laimingi!
Jau likimas Jums žiedus sumainė, Jau prisiekta mylėt amžinai. Tegul būna graži Jūsų meilė, Tegul gimsta Jums gražūs vaikai. Tad dalinkitės Judu vargais, Ir laimės mažytę dalelę. Viską, viską dabar jau perpus, Visą ilgą gyvenimo kelią.
Ateina toks laikas - lakštingaloms suokti,
Žiedams ir jausmams sužydėti.
Ateina toks metas - mylėti ir tuoktis
Ir dviem savo lizdą sudėti.
Mes jums palinkėsim - darnos, atidumo
Ir visad viens kitą paremti.
Kasdien ir tada, kai užgriūtų sunkumai
Vieningai ir taikiai gyventi.
Tegu neužgesta jaukus žiburėlis
Šeimos židiny ir namuos
Ir meilės tyros tenetemdo šešėliai
Dabar ir vėliau, - niekados.
Kai eisit, eikit tik kartu per žemę Siaurais takeliais eikit kur šviesiau Apsaugokit viens kitą nuo audrų ir vėjų Lašelį laimės gerkite pusiau.
Gal pasakų Karaliai barstė debesynuos sniegą,
Kai meilės angelai plasnojo virš širdžių...
Tarytum rožių žiedlapiais baltais svajonių vėjas
Jums išpuošė gyvenimo kelius visus.
Laimingi būkit savo meilės dieną lyg Karaliai...
Nėra didesnio žemėj turto, negu radot Jūs.
Branginkit vienas kitą nuolat ir mylėkit amžiais!
Dovanotą laimę laikykit amžinu turtu.
Liki sveikas mielas Tėti, Išeinu aš iš namų. Man laimužės palinkėki Ir daug saulėtų dienų. Tau dėkoju aš už viską, Iš visos, visos širdies. Ką likimas šiandien lėmė To jau niekas nepakeis. Liki sveikas, išvažiuoju Iš mielų, gimtų namų, Pasitikti naujo kelio Einu lydima draugų Parymokit prie vartelių Palydėkit takeliu. Kai sugrįšiu iš kelionės, Pasitiki mus jau du!
"Kai lyja lietus - Tu skubeki pas Ja -
Kai vakaras tirpsta zvaigzdetas...
Ir savo sirdim neramia neramia
Nuveski i nakti, i lietu...
Kai saule spindes - Tu skubeki pas Ji -
Lai vakaras nyksta saulėtas...
Ir Tavo sirdis nerami nerami
Be jo nesuras zemej vietos..."
Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių, Kaip mūs darželyje baltieji jazminai! Tiesa, tada Tu nesumerkdavai akelių, Ir verkiančią dainomis raminai. Ir laime mums tada žydėjo dienos, Ir džiaugsmą nešė bręstantys javai. Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas Nes visad, mama ,būdavai linksma. Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai Ir jazminai baltieji nepražys. Ir aš žinau, brangi Mamyte, Jaunystės dienos niekad nesugrįš. Palaiminki mane, Mamyte, Į tolį kelio išlydėk Ir lauk parimusi prie vartų, Tiktai, žiūrėk, nebeliūdėk. Ir aplankysiu dar tave ne kartą Kada naktis ant pliko lauko snaus. Kai vakaras užskleis pavėsį, Kai rytas naują sapną aus. Pamoki man ranka prie vartų, Laimingo man gyvenimo linkėk. Neverki, neliūdėk, Mamyte, Laimingi būsim, patikėk !
Nuo šiol per pusę duonos riekę, Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau, Lai negandos už vartų pasilieka, Juk žmogų vienišą užpult lengviau. O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau, Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia, Du, o du takai, į platų kelią susilieja.
O dviese juk geriau, Ir saulė šviečia maloniau, Ir gėlės žydi skaisčiau. Bet dviese ir sunkiau - Gyventi reikia jau už du, Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.