Vestuviniai tostai
Vieno filosofo paklausė - kas yra meilė?
Filosofas taip atsakė:
- Meilė, tai vienas bučinys, du bučiniai, trys bučiniai, keturi bučiniai, trys bučiniai, du bučiniai, vienas bučinys...
Bet dabar bučiniai, galima sakyt, išsigimė. Dar neseniai moterys ir merginos alpdavo nuo bučinių. Ak, kur dingo tos moterys, kurios alpdavo?
Tačiau moterys atsikerta - ak, kur dingo tie vyrai, nuo kurių bučinių moterys alpdavo?
Tai kaip patikrinti, kas teisus?
Yra tik vienas būdas, tam patikrinti: pakelkime taures už tokius bučinius nuo kurių alpstama ir pabučiuokime kaimynus ir kaimynes prie stalo!
Dar stipriau nei iškilminga priesaika
Tegu sujungia Jus ištikimybė.
Tegu meilė neiškeičiama išlieka
Ne metus, o svaigią amžinybę!
Būkite tuo, kas esate:
Gražūs, tyri, dar nepraradę vaikiškumo..
Būkite lyg muzikos garsai:
Švelnūs, guodžiantys kiekvieno širdį..
Būkite žvaigždėmis, randančiomis kelią į gėrį..
Būkite žmonėmis - mylinčiais vienas kitą!
Lakštingaloms suokiant. Paupys. šiltas vasaros vakaras. Ant kranto sėdi jis ir ji. Aplinkui ne gyvos dvasios. Krūmuose lakštingalos suokia...
- Meilute, duok! ? papraše jis.
- Negaliu! - griežtai atšovė ji.
- Na, tik viena!
- Neduosiu.
- Pupuliuk, tik viena, na, tik vienui viena...
- Ne už ką.
- Brangioji, nepalyginamoji, mylimoji...
-Jau girdėjau...
- Negi nepasigailesi manęs?
- Neprašyk, negausi.
- Lakštingalos suokia... širdis tiesiog alpsta, kaip norisi...
- Ir tegul alpsta.
- Nejaugi tu būsi tokia kietaširdė?
- 0 ką aš darysiu atidavusi tau paskutine cigaretę?
Pakelkime taures už nerūkančiuosius.
Skonių įvairovė. Turtingas verslininkas nusprendė vesti ir kreipesi į pažinčių tarnybą prašydamas jam surasti turtingą našlę.
- Be abejo, pageidaujate, kad ji butu ir graži? -pasiteiravo tarnautojas.
- Aišku! Tokia, į kurią būtų malonu ir pačiam žiurėti, ir ne gėda svetimam parodyti... Kad ji būtų tarsi iš paveikslo išlipusi... - patikslino verslininkas.
Netrukus užsakovas buvo supažindintas su kandidate į žmonas. Į kontorą įlekia iširdęs verslininkas ir ima žaibus ir perkunus laidyti.
- Tai ka? Jus iš manes šaipytis bandote?! Aš prašiau, kad būsimoji žmona būtų tokia graži, tarsi iš paveikslo išlipusi... 0 ka jus atsiuntete? Ji šleiva, viena akis išsprogusi ant kaktos, kitos visai nematyti, tarsi jos niekada ir nebūta... Ausys atvėpusios, nosis ne nosis, o tikra kultuvė, dantys keli ir tie patys burnoje netelpa...
- Ko jūs taip piktinatės, pone?! - ėmė raminti jį pažinčių agentas. ? Tai juk skonio reikalas. Vieniems patinka Rafaelis ar Rembrantas, kiti del Pikaso iš proto kraustosi...
Tad pakelkime taures už skonių įvairovę. Juk visi žinome, jog dėl skonio nesiginčijama.
Pakelkime taures už tikrus vyrus! Bet ne už senbernius - jie niekada neves. Ir ne už išsiskyrusius - jie buvo blogi vyrai. O pakelkime taures už vedusius vyrus - jie nepamiršta savo žmonų ir myli jas, juo myli žmonos ir uošvės, o taip pat ir likusi visuomenė.
Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo kelią. Tarp tūkstančių ir milijonų kelių gyvenimas sujungė Jūsų kelius, kurie nuo šiol bus vienakrypčiai, lyg galinga gyvenimo upė. Plaukite ja laimingai, sukūrę savo simbolinį laivą. Vairuokite jį pasikeisdami, kad protingai išvengtumėte povandeninių klastingų uolų, nuovargio ir kasdienybės. Pasistenkite, kad Jūsų laive skambėtų ne vien tik Jūsų balsai ir komandos, bet ir čiauškėtų tobuliausi žmponijos kūriniai - mažieji Svajonauskiukai, suteikdami Jūsų bendram gyvenimui GYVYBĖS ir LAIMĖS.
Piršliavimas. Vaikinas atėjo pas mylimosios tėvus pirštis. Tėvas atidžiai klausosi jo prisipažinimų.
- Aš negeriu svaiginamųjų gėrimų! ? sako vaikinas.
- Pagirtina!
- Nerūkau.
- Labai gerai, ? sutinka tėvas.
- Kortu net į rankas neimu.
-Aišku...
- Gyvenu tvarkingai. Vakarais niekur neslampinėju gatvėmis...
- Puiku.
- Ar galiu tikėtis jūsų dukters rankos?
- Niekuomet! - suriko tevas. - Vaikine, aš nenoriu, kad mano žmona man prikaišiotų ir tamsta rodytų pavyzdžių.
Tad pakelkime taures už tuos, kurie gyvenime ne angelai!
Dykuma ėjo asilas. Ėjo savaitę, antrą.. Karštis nepakenčiamas, ištroško, net išdžiūvo visas. Staiga asilas mato - stovi dvi statinės: vienoje vanduo, kitoje - vynas.
Kaip jūs manote, ką ėmė gerti asilas? Atspėjote - asilas puolė prie vandens.
Taigi, mielieji sveteliai, nebūkime asilais! Gerkime vyną, o vandenį palikime sriubai ir galvijams.